ART AFTER HOURS
„Art After Hours“ – meno festivalis naktinėtojams, kurio metu rinktinės Vilniaus miesto galerijos, meno institucijos ir meno erdvės savo lankytojams iki vėlumos atveria duris ir organizuoja papildomus renginius: susitikimus su menininkais ir galerininkais, ekskursijas po parodas bei pasirodymus.
Spalio 4 d., penktadienį, nuo 18 valandos prasidedantis „Art After Hours“ festivalis pristatys dar 13 galerijų ir daugiau nei 100 menininkų.
Pagrindinis festivalio“ partneris – meno mugė „ArtVilnius“.
Daugiau informacijos: www.artafterhours.lt
Koordinatorius – Lukas Stanionis
PROGRAMA SPALIO 4 d.
- „Dailininkų sąjungos galerija”,
- „Vilniaus grafikos meno centras”,
- VDA parodų salės „Titanikas”,
- „5 Malūnai”,
- „AP galerija”
- Galerija „Kristina Norvilaitė“
Pradžia: galerija „Dailininkų sąjungos galerija” (Vokiečių g. 2).
Mindaugas Navakas. Paroda „5 objektai (2)“
Bernardinų sode pristatoma paroda „5 objektai (2)“ yra įkvėpta menininko sudarytos fotomontažo technika sukurtų eskizų serijos „Vilniaus sąsiuvinis“ (1981–1985). Jame pateikiami neįgyvendinami projektai – skulptūrų ir miesto architektūros junginiai, kuriuose gyvius primenančios, dinamiškos struktūros iškyla kaip kontrastas monotoniškiems ir pragmatiškiems sovietmečio pastatams, to laikotarpio visuomenės vertybėms teigdami gamtos nenugalimumą. Nauja Mindaugo Navako darbų serija pasižymi savo įspūdingu tūriu ir mase, išreiškiama ironija, provokacija tiek erdvei, tiek žiūrovui bei tęsia menininko anksčiau puoselėtas idėjas. Judriame miesto parke pastatytos plieninės struktūros sutrikdo įprastą pasivaikščiojimą ir skatina iš naujo įvertinti miesto erdves bei vertybių kaitą, atkreipti visuomenės dėmesį į žmogaus ir jį supančios gamtos santykį.
Mindaugas Navakas yra vienas reikšmingiausių Lietuvos skulptorių, kurio kūriniai žinomi net ir daile nesidominčiam žmogui. Dailininko itin dideli skulptūriniai objektai yra tapę svarbia Lietuvos ir užsienio miestų erdvių dalimi. M. Navako darbai XX a. 8–9 dešimtmetyje prisidėjo prie skulptūros raiškos atsinaujinimo ir toliau lieka svarbia šiuolaikinio meno lauko dalimi. Jo kūryba pasižymi milžiniškais masteliais, sunkiomis, masyviomis formomis ir medžiagomis, netikėtais eksponavimo sprendimais.
5 Malūnai. Vilniaus dailės akademijos galerija VDA Lauko ekspo (stiklinis kubas prie Maironio g. 6)
- 21:00 val.
Susitikimas su parodos „Ekscentrika“ menininkais Jone Dūdaite ir Jokūbu Griška
Ekspozicija veikia 24/7
Jonė Dūdaitė, Jokūbas Griška. Paroda „Ekscentrika“
Riba tarp to, ko tikiesi, ir to, ką gauni. Riba tarp meno objekto ir žiūrovo. Riba, kuri yra peržengiama siekiant patirti kūrinį.
Paroda „Ekscentrika“ kvestionuoja galerijos ekspozicinę erdvę, kurios turinys nėra pasiekiamas žmogaus prisilietimui ar visapusiškam pamatymui. Įkvėpti šios aplinkybės, menininkai šiai specifinei erdvei siekia pritaikyti knygą. Knyga – tai ne tik vizualus objektas, joje telpa tam tikra informacija, kurią galima įsisavinti tik ją skaitant. Parodos autoriai svarsto ribos ir atstumo fenomeną per knygą kaip instaliacinį objektą, reflektuojantį į aplinką ir žiūrovą.
Parodos pavadinimas „Ekscentrika“ – tai nuoroda į ekspozicijos patirtį, neatitinkančią sąmoningos logikos ir įvykių sekos. Jonė Dūdaitė ir Jokūbas Griška yra VDA Grafikos magistrantūros studijų programos 1-ojo kurso studentai.
Parodos kuratorė – Marija Marcelionytė-Paliukė
Drifts
(T. Vrublevskio g. 6-2)
Paroda „Laiškai liūtės“
„Drifts“ galerijoje šiuo metu eksponuojama Monikos Lipšic kuruojama grupinė paroda „Laiškai liūtės“. Parodoje bus kalbama apie moters – kūrėjos – vietą visuomenėje, jos kūrybinę energiją, erotišką pradą, laisvę kurti ir jėgą griauti. Ir lyg visa jungiančia, nematoma gija šiuolaikinių menininkių kūrybą sujungs Klementinos Potockytės-Tiškevičienės (1856–1921) asmenybė, savo energija būrusi skirtingus žmones ir tikrinusi to meto visuomenės ribas.
Dalyvaujančios menininkės: Ieva Rojūtė, Monika Jagusinskytė, Eglė Pilkauskaitė, Ieva Rižė, Elvyros Kairiūkštytės kūriniai. Atidarymo performansą atliks Samuelis Barbier-Ficat.
Parodos kuratorė Monika Lipšic
Parodos scenografija: Barbora Šulniūtė
Grafikos dizainas: Jonė Miškinytė
Galerija „Kristina Norvilaitė“ (Užupio g. 1)
- 21:30
Susitikimai su menininke Kristina Norvilaite
Paroda „Tik nuojautos“
Parodoje pristatomos K. Norvilaitės abstrakcijos.
Žvelgdami į šiuos paveikslus iškart pastebėsite, kokie jie nenuspėjami ir sukeliantys galybę asociacijų.
Paveikslo idėja gimsta akimirksniu, intuityviai pasitikint menininko surastu kūrybos būdu.
Negalime dažnai pagrįsti savo nuojautos, bet jaučiame, kad ji veda teisingu keliu. „Dauguma paveikslų gimsta tyloje naktį, kai niekas neskambina ir nerašo. Tuomet pats geriausias laikas kurti abstrakcijas“, – pasakoja Kristina Norvilaitė.
Pamėnkalnio galerija (Pamėnkalnio g. 1)
Kęstutis Grigaliūnas. Paroda „VAIDUOKLIS, KIŠKIAI, GEDIMINAS IR AŠTUONKOJIS“
„1. Gediminas; 5. Siaubūnas Vilnelėje; 33. Žygimanto Augusto dvasia; 8. Gerai nusiteikęs Vytautas; 25. Naujosios Vilnios meškų choras; 32. Barboros rankinės turinys; 27. Vilkas Geležinis; 26. Perkūnas grojantis akmeniu; 30. Prakeiktųjų choras iš šv. Jono bažnyčios; 35. Lizdeika; 9. Gandras, nešantis Šv. Kazimiero ranką“ – tai tik kelios iš įsivaizduojamų Vilniaus istorijų, kurias rasime naujausioje Kęstučio Grigaliūno parodoje „Vaiduoklis, kiškiai, Gediminas ir aštuonkojis“.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kęstutis Grigaliūnas šįkart suteikia progą žiūrovams patiems kurti Vilniaus miesto istoriją, pasiskolinant jo kūriniuose esančias užuominas. Eksponuojamuose paveiksluose, atspauduose, pjaustiniuose, objektuose, dėlionėse slypinčios šmaikščios pasakojimų nuotrupos skatins įsitraukti į žaismingą kūrybos procesą – patikusias dalis ar detales savaip perkelti, sudėlioti, prisėsti prie antspaudų stalo.
Atletika (Vitebsko g. 21)
Naujų LTMKS narių paroda „Disciplinos“
Pavargę nuo įnirtingos šiuolaikybės ar deklaratyvaus tarpdiscipliniškumo ideologijų, menininkai be ironijos mėgaujasi „naujomis senomis“ disciplinomis – tekstile, piešimu, liejiniais, tapyba, skulptūra ir net tautodaile. Ne ilgėdamiesi tų disciplinų nekaltybės amžiaus, bet nujausdami, kad jų medžiagiškos ir psichoestetinės savybės klesti dabartyje be chronologinių kelrodžių. Disciplinos nebėra nei tabu, nei fetišas, o kažkas sunkiai išreiškiama žodynais, prie kurių buvome pripratę. Parodoje taip pat klausiama, kokios yra asmeninės autorių disciplinos – rutinos, ritualai, produktyvumo ir įkvėpimo mankštos, bei ieškoma disciplininės raiškos ir visaapimančios emocinės savidisciplinos saitų.
Parodoje dalyvaujantys menininkai – Greta Eimulytė, Vaiva Grainytė, Elena Grudzinskaitė, Algirdas Jakas, Elena Kanarskaitė, Liudvikas Kesminas, Indrė Liškauskaitė, Donata Minderytė, Rūta Spelskytė. Kuratorius Jurijus Dobriakovas.
Galerija „Meno Niša“ (J. Basanavičiaus g. 1)
Julija Skudutytė. Paroda „INFJ“
Julija Skudutytė Vilnius dailės akademijoje baigė monumentaliosios tapybos magistro studijas, aktyviai dalyvauja parodose ir meno projektuose Lietuvoje bei užsienyje. Menininkė yra surengusi jau keliolika parodų ir ekspozicijų, apdovanota premijomis už knygos iliustracijas, tapybą ir ekspozicijas.
„INFJ“ yra šeštoji asmeninė menininkės paroda, kurioje ji pristatys naujus darbus, kurtus meno rezidencijos Vokietijoje, Diuseldorfe, metu. Šie darbai buvo eksponuojami „Atelier am Eck“ galerijoje. Kaip pasakojo parodos Diuseldorfe kuratorius Matthias Grotevent, kūryboje Julija natūraliai susiduria su savo prigimtimi, todėl nusprendė pasidaryti internete rastą asmenybės testą. Šis testas išskiria šešiolika skirtingų asmenybės tipų, o J. Skudutytės rezultatai apibūdino jos asmenybę kaip itin ypatingą – INFJ. Tik 1 proc. žmonių visame pasaulyje, tokių kaip Jėzus, yra INFJ.
Savo kelionių metu menininkė pradėjo fiksuoti autoportretus šalia šventųjų, išgyvenančių apreiškimą, atvaizdų. Studijoje tapė paveikslus, kuriuose patiria regėjimą, ir pamažu pati tapo vizija savo meninio darbo procese.
Menininkė parodos „INFJ“ instaliacijose naudoja „Glanzbilder“ – karpomas iliustracijas laiškų ir poezijos knygoms dekoruoti – kaip šabloną per nostalgišką ryšį konstruoti estetiką ir kurti savo ikonografiją.
Dailininkų sąjungos galerija (Vokiečių g. 2)
- 20:00
Parodos turas su kuratoriais
Paroda „Find in G“
Atsinaujinusioje DSG galerijoje eksponuojami aktyvių ir aktualių autorių kūriniai.
Parodoje „Find in g“ keliamas klausimas, kas ką suranda. Menininkas atranda motyvą ar motyvas suranda kūrėją? Žūrovas suranda kūrinį ir autorių ar kūrinys atranda savo auditoriją? Naujai duris atvėrusi galerija kviečia lankytojus atrasti naujus ir jau pamėgtus menininkus.
Paroda skirta Vilniaus Tapytojų sekcijai pristatyti. Menininkai: Meda Norbutaitė, Linas Lianzbergis, Rūta Eidukaitytė, Mykolė, Audrius Gražys, Arvydas Kašauskas, Adelė Liepa Kaunaitė, Vilmantas Marcinkenvičius, Inga Mrazauskė, Laura Slavinskaitė, Vytautas Tomaševičius, Goda Lukaitė, Kristina Asinus
Vilniaus grafikos meno centras (Latako g. 3)
- 20:00–21:00
Susitikimai su parodos kuratore Vilte Visockaite
11-oji tarptautinė mažosios grafikos trienalė
11-oji tarptautinė mažosios grafikos trienalė yra bandymas apmąstyti jau kurį laiką kintantį grafikos medijos ir šiuolaikinio meno santykį, skatinti grafikos žanro aktualumą ir sklaidą, tyrinėti jos raiškos galimybes ir ribas.
Parodos architektūra, įkvėpta meno istoriko Aby Warburgo vaizdų atlaso „Mnemozinė“, derina skirtingų grafikos technikų, stilių ir temų estampus bei konstruoja dinamišką žinojimą politinių ir ekonominių krizių, karo ir globalinio atšilimo akivaizdoje.
Trienalės rengėjai kūrėjus skatina atkreipti dėmesį į šiandienio pasaulio pasakojimus ir mitus, prietarus ir įsitikinimus, džiaugsmus ir skaudulius, įtampas ir iššūkius ir tai, kaip tai lemia mūsų būtį ir buitį.
Parodoje eksponuojami 63 autorių darbai iš 19 pasaulio šalių.
Kuratorės: Nijolė Šaltenytė, Viltė Visockaitė
Architektė: Viktorija Rybakova
Dizaineris: Valentin Duduk
Koordinatorė Jurga Minčinauskienė
Vartai (Vilniaus g. 39, III aukštas)
Paroda „SPEKTRAS 2“
„SPEKTRAS 2“ – grupinė šiuolaikinio meno ir kolekcinio dizaino paroda, skirta galerijos atstovaujamų ir kviestinių autorių kūrybai pristatyti. Dinamiškoje ir kintančioje grupinėje ekspozicijoje pristatoma daugiau kaip 50 autorių darbų – nuo jaunųjų kūrėjų iki šiuolaikinio meno pasaulio žvaigždžių.
Gytis Arošius / Kotryna Butautytė / Daydreaming Objects / Vilius Dringelis / Kiki van Eijk / Faktura / Govert Flint / Marija Puipaitė & Vytautas Gečas / Vytautas Gečas / Liepa Gradauskaitė / Kristijonas Gurčinas / Kodai Iwamoto / Vytenis Jankūnas / Rokas Janušonis / Linas Jusionis / Geistė Kinčinaitytė / Dirk van der Kooij / Ignas Krunglevičius / Luuk van Laarhoven / Flora Lechner / Mantas Lesauskas / Etienne Marc / Alina Melnikova / Donata Minderytė / Moustache / Robertas Narkus / Vesta Rugilė Nausėdaitė / Milda Palivonaitė / Patricija Pažus / Emilija Povilanskaitė / Monika Radžiūnaitė / Dorian Renardm / Gerimantas Ribinskas / Indrė Rybakovaitė / Adomas Rybakovas / Dominykas Sidorovas / Unė Šilinytė / Laurynas Skeisgiela / Arnoldas Šliuževičius / SetP Stanikas / Eugenija Tereščenko / Trafik / Bram Vanderbeke / Neringa Vasiliauskaitė / Vita Zaman
VDA parodų salės TITANIKAS (Maironio g. 3)
XVIII TARPTAUTINĖ VILNIAUS TAPYBOS TRIENALĖ
„Aš čia ne tam, kad mane toleruotumėte, aš čia tam, kad jus dirginčiau“
Antroji XVIII Tarptautinės Vilniaus tapybos trienalės dalis keliasi į Vilnių, VDA „Titaniko“ parodų sales, kuriose pristatome parodą, sudarytą iš dviejų ekspozicijų. Čia susitinka Baltijos šalių menininkų darbai su Šiaurės bei Baltijos šalių jaunųjų menininkų apdovanojimų nominantų kūriniais. Pirmoji trienalės dalis pradėta Kauno paveikslų galerijoje, kurioje eksponuojami šiuolaikiniai Šiaurės šalių, Lenkijos ir Lietuvos menininkų kūriniai.
Baltijos šalių menininkų ekspozicijoje, kuruojamoje doc. Medos Norbutaitės (LT) ir Arvydo Žalpio (LT), rodomi įvairių kartų Latvijos, Estijos ir Lietuvos menininkų šiuolaikinės tapybos darbai, kuriuose atsiskleidžia jų nagrinėjamos politinės, socialinės, žmogaus santykio su aplinka temos, reflektuojančios šiuolaikinės visuomenės problemas, technologijų įtaką žmogui ir jo kūrybai.
Baltijos šalių menininkai: Kaido Ole (EE), Marko Mäetamm (EE), Mirjam Hinn (EE), Andris Vītolinš (LV), Māris Čačka (LV), Sigita Daugule (LV), Elena Balsiukaitė Brazdžiūnienė (LT), Vita Opolskytė (LT), Mantas Valentukonis (LT)
Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų menininkų apdovanojimų nominantų ekspozicija, kuruojama Andros Orn (EE), per šiuolaikinį meną kelia klausimus apie tapatybę, kultūrinį paveldą ir egzistencinius žmonijos iššūkius. Jaunieji menininkai naudoja įvairias technikas ir medijas, kad atskleistų posthumanizmo, technologijų įtakos ir šiuolaikinių socialinių pokyčių temas.
Menininkai: Adomas Rybakovas (LT), Agata Orlovska (LT) , Andrea Margó Rotenberg (EE), Arvid Staaf (SE), Eeva Lietonen (FI), Eila Kalve (LV), Gabrielė Monginaitė (LT), Katrina Laura Biksone (LV), Marion Saarik (EE), Marleen Suvi (EE), Neda Naujokaitė (LT), Rokas Janušonis (LT)
Šiose parodose atsispindi šiuolaikinės tapybos inovatyvumas, peržengiant ribas tarp tapybos materialumo ir abstrakčių naratyvų, kviečiant žiūrovus giliau mąstyti apie meno misiją ir poveikį visuomenei.
LDS Projektų Erdvė (Vokiečių g. 4)
Marta Ģibiete. Paroda „Es nevaru rimties / Negaliu nusiraminti“
Marta Ģibiete kuria naujus darinius iš stiklo gabalėlių – objektus, kurie atrodo turintys gyvybę bei keletą paslapčių… Kaip mažytis, išdykęs Dievas, ji lipdo jiems kūną, o tada įkvepia jiems sielą. Stebėtojas, susižavėjęs, bandydamas užmegzti kontaktą su šiais svetimos gyvybės formomis, gali susimąstyti, kas sudaro sąmonę arba asmenybę.
Marta Ģibiete yra latvių stiklo menininkė, gimusi ir augusi pajūrio mieste Liepojoje, šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Rygoje. Baigė Latvijos dailės akademiją ir yra įgijusi magistro laipsnį. Apart daugelio personalinių parodų Latvijoje, Marta yra pristačiusi savo kūryba ne vienoje grupinėje parodoje daugelyje užsienio šalių. Menininkės kūriniai yra saugomi Europos ir Japonijos stiklo bei dizaino muziejų kolekcijose.
Kuratorė: Dalia Truskaitė
AP GALERIJA (Užupio g. 24, Jono Meko skersvėjis)
- 18:00–22:00
Susitikimai su menininku Džiugu Jurkūnu
Džiugas Jurkūnas. Paroda „Tikros istorijos“
„Taip, tikrai taip ir buvo. Ko jūs juokiatės? Visi šie pasakojimai yra tikri – iš mano patirties. Esu pasakorius, o pasakoriai, kaip žinia, gali daug,“ – pasakojimą apie savo kūrybą pradeda skulptorius Džiugas Jurkūnas, pristatantis pirmąją tapybos parodą.
Džiugas tapyti pradėjo netikėtai per piešimą kaip tarpinę vizualią medžiagą, rengiant skulptūrinius projektus. Ant didelių drobių piešdavo natūros dydžio skulptūrų eskizus, baigus nusiimdavo juos nuo porėmio, susivyniodavo ir veždavo užsakovams. Piešiniai buvo informaciniai, skirti suprasti ir įsivaizduoti būsimos skulptūros mastelį, formą, struktūrą, proporcijas, figūros pradžią, pabaigą, pastatymo niuansus. Iš tiesų tapyba visuomet buvo menininko slaptas noras, nuolat ieškojo preteksto tai daryti.
Džiugas Jurkūnas (g. 1972) baigė Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, 1995 m. Vilniaus dailės akademiją, skulptūros katedrą. Nuo 1999 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dalyvauja parodose, viešuosiuose konkursuose, kuria privačius užsakymus. Darbai puošia Lietuvos bei užsienio viešąsias erdves bei privačias kolekcijas.
AV17 (Totorių g. 5)
- 20:00
ekskursiją ir susitikimas su menininku.
Nerijus Erminas. Paroda „Vox Dei“
Nerijus Erminas – konceptualiosios skulptūros kūrėjas, kurio darbams būdingas jautrus tikrovės perkeitimas į pasąmoninius išgyvenimus. Instaliacijų siužetai dažnai formuojami interpretuojant kultūrinį, politinį kontekstus, istoriją, religiją bei perteikiant asmeninę ir kolektyvinę patirtis. Jautriose kompozicijose menininkas nagrinėja kiekvienam aktualius bei atpažįstamus klausimus, daug dėmesio skirdamas emociniams išgyvenimams. Parodų erdvėse scenografiškai jungdamas savarankiškus objektus: skulptūras, instaliacijas, piešinius ir kitus kūrinius, Nerijus Erminas kuria siurrealią atmosferą ir įtraukia žiūrovą į nesibaigiantį prasminį žaidimą.
Personalinėje parodoje „Vox Dei“ (lot. Dievo balsas) Nerijus Erminas pristato naujausius savo kūrinius – objektus ir skulptūrines instaliacijas, analizuojančias sakralumo ir pasaulietiškumo temas. Amžinos ir visuotinai aktualios temos, nuo seno aptariamos įvairiose srityse – religijose, filosofijos traktatuose, literatūroje ir t.t., šioje ekspozicijoje išreiškiamos per architektūrinius aspektus. Materialiomis priemonėmis kuriamas sakralumas, parodo žmogiškas pastangas dekoratyviai susikurti Dievo namus žemėje ir pajausti dvasinį pakylėjimą. Dangiškumas palyginamas su buitiškumu, kuris atsiskleidžiamas dekonstruotais kasdienybės atributais, perteikiančiais asociatyvias gyvenimo detales, leidžiančias justi pasitenkinimą žemėje. Menininko kuriamos instaliacijos vizualiai iliustruoja dieviškumo ir žemiškumo santykį, nuolatinį balansavimą tarp laikino būvio ir laukiamos amžinybės. Tačiau net ir asmeninėje, atsipalaidavimui skirtoje aplinkoje jautiesi nuolat stebimas kažko nematomo ir antgamtiško.
Parodoje Nerijus Erminas kuria atmosferą, kurioje žiūrovas gali pasinerti į aktualumo neprarandančius filosofinius apmąstymus, juos patirdamas šiuolaikiniame kontekste.