ART-CART STENDE ARTVILNIUS’16 ATGIS SKULPTŪROS

Koster kūriniai yra kuriami laiko, vietos ir tekstilės paralelėse ir dažniausiai susideda iš įvairių tekstilės audinių elementų ir interjero akcentų – sienų, užuolaidų, kilimų ir kt. Koster naudoja audinius, spalvas ir raštus, siekdama pabrėžti kodus ir prasmes. Dažnai medžiaga ir jos savybės tampa Koster atspirties tašku naujos skulptūros idėjai, kurią vėliau įamžina spalvotose fotografijose.Gyvosios skulptūros – Lietuvoje ir pasaulyje reta meno forma, kurią dažniausiai atlieka žmogus ar žmonių grupė ir kurioje kūnas tampa plastine figūra kūrinio idėjai išreikšti. Skirtingai nei įprasti meno objektai, kuriuos žiūrovas gali apžiūrėti bet kuriuo metu, gyvoji skulptūra yra momentinė, joje itin svarbus santykis tarp žiūrovo ir atlikėjo.

Koster savo kūryboje taip pat traktuoja kūną kaip pagrindinę skulptūrinę medžiagą, tik jis yra nuasmenintas, o jo veidas – nematomas. Tačiau kūno santykyje su scenografija ir personažo kostiumu sukuriamos iškalbingos nuorodos apie tapatybę, padėtį visuomenėje, sąveiką su socialine aplinka. Koster kūriniai gausūs paralelių su nūdienos aktualijomis, švelnios socialinės kritikos, ironijos ir humoro. Menininkė mėgsta žaisti su iliuzija ir kontrastu tarp matomo ir nematomo. Nematomi žmonių veidai, paslėpti už mažų namelių, geometrinių formų ar tam tikrų socialinių ar religinių ženklų, ištrina ribas tarp žmogaus ir konteksto, kuria paslaptingumą ir kursto norą sužinoti daugiau, suteikdami kūriniams universalumo.

Koster gyvena ir kuria Amsterdame, kur dėsto skulptūros discipliną privačioje meno mokykloje. Menininkės kūriniai dažnai pristatomi Nyderlanduose ir užsienyje. Nors jai artimiausias skulptūros laukas, ji taip pat yra sukūrusi bendruomenę įraukiančių meno projektų, specifinės vietos instaliacijų, o parodose ir meno mugėse dažniausiai yra pristatomos Koster fotografijos. 2015 m. menininkė dalyvavo Kauno bienalėje, kurios rėmuose buvo pristatytas jos personalinis projektas „Made in Kaunas“ („Pagaminta Kaune”). Viešėdama Lietuvoje menininkė kūrė specifinės vietos instaliaciją buvusiame „Drobės“ fabrike bei instaliaciją animavusį performansą su šokio teatro „Aura“ trupe (video dokumentacija).

Interviu su menininke

Guda Koster – olandų menininkė, kurianti gyvas ir gyvenimiškas skulptūras, kitaip – performansus, kuriuos įamžina spalvotos fotografijos. Koster darbai yra kuriami laiko, vietos ir tekstilės paralelėse. Jos instaliacijos dažniausiai susideda iš įvairių tekstilės audinių elementų, kaip drabužių mados ir įvairių interjero akcentų – sienų, užuolaidų, kilimų ir kt. Kūryboje Koster naudoja audinius, spalvas ir raštus pabrėžti kodus ir prasmes, kurias perteikia mūsų dėvimi drabužiai.

Kaip apibūdintumėte savo kūrybą?

Aš kuriu instaliacijas, skulptūras ir fotografijas, kuriose drabužiai atlieka svarbų vaidmenį. Drabužiai turi ne tik funkciją, bet taip pat perteikia ir tam tikrą žinutę. Mūsų kasdieniniame gyvenime mes nusakome savo tapatybę ir socialinę padėtį visų pirma per dėvimus drabužius. Drabužiai gali būti traktuojami kaip vizuali meno forma, kuri išreiškia tai, kaip mes matome save patys bei mūsų santykį su mus supančiu pasauliu.

Kokios temos jus domina kūryboje?

Aš turiu daug knygų apie drabužius: ne tik madą, bet ir funkcinius drabužius, kaip pavyzdžiui kompanijos uniformas, tradicinius drabužius, ritualinius audeklus ir, žinoma, knygų apie kitus tekstilės menininkus. Kasdienybė, tapatybė ir žmogaus kūno transformavimas yra svarbios temos mano darbuose. Kūrinys gali būti sukuriamas atsispiriant nuo audinio rašto, kurį radau turguje, arba jis gali prasidėti nuo idėjos.

Kokiomis technikomis kuriate?

Aš visuomet siuvu drabužius pati ir tuomet jie tampa instaliacijos ar skulptūros dalimi. Taip pat aš sukuriu ir dekoracijas, aprengiu save ir nusifotografuoju save sukurtoje aplinkoje laikmačio pagalba. Aš naudoju audinius, spalvas, raštus ir naujus modelius, kad pabrėžti kodus ir prasmes, kurias perteikia mūsų dėvimi drabužiai.

Tinklalapyje Art-Cart pristatote fotografijų ciklą. Gal galėtumėte jį pakomentuoti?

Šiose nuotraukose “nepastebimai” vaidinu pagrindinį vaidmenį, apsirengusi savo kūrybos apranga, ir fotografuojuosi raštuotame  fone.  Nors  darbai  atrodo
profesionaliai ir rimtai, tačiau jie taip pat yra linksmi. Fotografijoje Twins (Dvyniai) audinio raštas virsta dangoraižio langais, o fotografijoje Snowwhite (Snieguolė) kailinis paltas virsta gyvūnu. Nuotraukas galima perskaityti kaip trumpas pasakas.

Jūsų susidomėjimas mada, interjero dizainu ir architektūra yra akivaizdūs Jūsų darbuose. Kas Jus domina šiose disciplinose?

Taip pat galima paminėti ir teatrą. Mane domina tekstilės panaudojimas ir ryšys, kurį žmonės jaučia savo aplinkai. Aprengta žmogaus figūra tampa neatsiejama erdvės ar aplinkos dalis. Mane įkvepia kasdieninis gyvenimas, tačiau aš jį išpūčiu arba linksmai iškreipiu.

Ką šiuo metu kuriate?

Šiuo metu dirbu prie to, ko niekada anksčiau nedariau. Mano pažįstamas menininkas Jan Theun van Rees sukūrė knygą „Hidden stories“ („Paslėptos istorijos“). Per pastaruosius dešimt metų jis fotografavo svarbius kultūrinius pastatus Amsterdame (Stedelijko muziejų, Rijksmuseum, Amsterdamo žydų muziejų, Carre teatrą ir tt.) per jų renovaciją.

Ne visos iš šių nuotraukų yra publikuojamos jo knygoje. Jis pakvietė mane ir kelis kitus menininkus pasirinkti po nuotrauką iš tų „likusių“. Aš pasirinkau tuščio renovuojamo kambario nuotrauką iš Stedelijk muziejaus. Jis man atspausdins tą nuotrauką 3 x 2 metrų formatu ir tai bus mano naujo kūrinio fonas. Su nuotrauka galiu daryti viską ką noriu. Aš visuomet pati susikurdavau fotografijų foną ir man įdomu, kaip mano darbas susijungs su šiuo iliuzionistišku fonu, kuris nėra mano pačios sukurtas. Manau, jis sukurs kitokių problemų, kurias reikės išspręsti ir, tikiuosi, naujų idėjų.

Ačiū už pokalbį.

Daugiau informacijos čia. 
Straipsnio fotografijos – menininkės nuosavybė.