„ArtVilnius’22“ pristatomoje „Lewben Art Foundation“ ekspozicijoje aštuonkojai sapnuos žmones
spalio 3, 2022Spalio 7 d. duris atversiančios tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius’22“ projektų zonoje „Lewben Art Foundation“ pristatys ekologines problemas analizuojančią ekspoziciją „Do Octopuses Dream about People? Works from the Lewben Art Foundation Collection“ („Ar aštuonkojai sapnuoja žmones? Kūriniai iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos“). Ją kuravo vienas žymiausių lietuvių kuratorių Valentinas Klimašauskas. Parodoje bus eksponuojami kūriniai iš privačios „Lewben Art Foundation“ kolekcijos.
Parodos idėja remiasi ekologine problematika
„Šių metų meno mugės tema – ekologija, o bet kurios ekosistemos turtingumą pabrėžia įvairovė ir gausa. Kaip kuratorių, mane būtent ir įkvėpė „Lewben Art Foundation“ kolekcijos stilistinė ir medžiaginė žmogaus figūrą interpretuojančių skulptūrų gausa. Esu tikras, kad ši ekspozicija sudarys žiūrovams sąlygas spekuliatyviai, gal net iš įsivaizduojamo aštuonkojo perspektyvos, pažvelgti tiek į šią kolekciją, tiek į žmogiškosios vaizduotės ribas ar save“, – pasakoja parodos kuratorius Valentinas Klimašauskas.
Įkvėpta „Lewben Art Foundation“ figūratyvinių kūrinių kolekcijos įvairovės, per kūrybingą spekuliatyvumą ir klaidingą tapatinimąsi šia paroda siekiama skatinti naują požiūrį tiek į meno istoriją, tiek į minėtą kolekciją. Ši labai skirtingų autorių, laikotarpių, stilių kolekcija tartum kokia vandenyno dugne nuskendusi meno objektų armija ar aštuonkojų susapnuota šachmatų lenta dreifuoja tarp kelių aktualių ir problemiškų temų.
Parodoje klausiama, kokias žmogaus skulptūras lipdytų aštuonkojai, jeigu būtų skulptoriai? Gyviai, aštuoniomis kojomis stumdantys jūros žvaigždes vandenyno dugnu, sapne keičiantys savo kūno raštus ir spalvas, o gal ant jo net kuriantys užmaskuotą jūsų portretą?
„Džiaugiamės, kad „Lewben Art Foundation“ įsiliejo į šią projektų zonos kuratoriaus Valentino Klimašausko pasiūlytą ir sukurtą „miesto mieste“ ekosistemą. Seniau projektų zonoje pristatydavome menininkus ir institucijas kaip individualius projektus, o šiais metais pirmą kartą visi šie įspūdingi projektai mugėje susijungė į bendrą koncepciją, į bendrą ekosistemą“, – teigia meno mugės „ArtVilnius“ vadovė Diana Stomienė.
„Jau aštuntus metus esame ne tik ypatingasis tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius“ partneris – projektų zonoje pristatome mūsų grupei priklausančio meno fondo „Lewben Art Foundation“ ekspoziciją. Norime, kad mūsų nuosekli meno ir kultūros mecenavimo veikla taptų pavyzdžiu, o šis ilgalaikis bendradarbiavimas su muge „ArtVilnius“ būtų dar vienas impulsas atkreipti visuomenės dėmesį į poreikį stiprinti mecenatystę. Šiais metais „ArtVilniaus“ tema – ekologija – svarbi ir mūsų verslo procesų dalis. Ekologiją ir tvarumą matome ir kaip iššūkį, ir kaip galimybę kurti naujus sprendimus, palankesnius žmonėms ir aplinkai. Ekologijos temą plėtosime ir savo „Lewben Art Foundation“ ekspozicijoje“, – teigia Rita Kavaliauskienė, „Lewben“ direktorė ir „Lewben Art Foundation“ valdybos narė.
Greta žinomų lietuvių menininkų – pasaulinio garso kūrėjai
„Šiais metais pirmą kartą mūsų kuruojamoje ekspozicijoje pristatysime ir vieno žymiausių austrų menininko Erwino Wurmo skulptūrą „Fat Car“. Jis 2017 m. atstovavo Austrijai Venecijos bienalėje. E. Wurmas savo kūriniu – išpūstu, storu „Porsche“ – interpretuoja putlią originalaus sportinio modelio versiją. Remdamasis nutukimo problema, E. Wurmas tiria ryšį tarp galios, turto ir kūno svorio. Taip pat jis nori aštriai kritikuoti dabartinę mūsų vertybių sistemą, neatskiriamą nuo vis labiau aštrėjančios globalinio atšilimo ir ekologinės katastrofos temos. Ekspozicijoje greta E. Wurmo skulptūros į parodą įsilieja ir realaus dydžio elektrinis „Porsche“, taip paantrindamas vis gilėjantį globalinio atšilimo klausimą.
Parodos architektūra atliepia tiek kuratorinę idėją, tiek ekologinę problematiką
Pasak ekspozicijos architekto Aurimo Syruso („IMPLMNT architects“), ekspozicijos idėja kilo iš kuratoriaus Valentino Klimašausko teksto, įtraukiant, architektų nuomone, kelis svarbius aspektus. Visų pirma – tai vaidmenų apsikeitimo motyvas. Ekspozicijoje žiūrovas tampa objektu, kai sukeičiamas žmogaus ir aštuonkojo vaidmuo, taip įprasminant ekologinį aspektą, kai ne žmogus žiūri į aštuonkojį, o aštuonkojis į žmogų, kas ir atsispindi ekspozicijos pavadinimą „Do Octopus Dream about People?“.
„Parodos struktūrą sudaro podiumas, kuriuo vaikšto žiūrovas, o kūriniai yra aplinkoje. Taip pat, mąstydami apie ekologinę problematiką mūsų globaliame pasaulyje, norime įprasminti tvarumą parodoje, tad ekspozicijoje naudojame elementus iš praėjusių „Lewben Art Foundation“ parodų, šiuo atveju – iš ekspozicijos „Collecting Hits“ (2018) architektūros“, – teigia vienas iš parodos architektų A. Syrusas.
Ekspozicijoje pristatomi ir nauji „Lewben Art Foundation“ kolekcijos kūriniai
Pasak Ugnės Bužinskaitės, „Lewben Art Foundation“ direktorės, šių metų ekspozicijoje bus rodomi skirtingų laikotarpių kūriniai: tiek XX a. modernizmo klasikų kūryba, tiek šiuolaikinių Lietuvos ir užsienio kūrėjų darbai. „Tarp jų – ne tik anksčiau į mūsų kolekciją atkeliavę kūriniai, bet ir naujieji, kurių autoriai – iki šiol Lietuvoje neeksponuoti menininkai, pvz., Zhang Huan (Kinija), Solly Cisse (Dakaras), Krystian Truth Czaplicki (Lenkija). Taip pat pristatysime lietuvių menininkų Mindaugo Navako, Roberto Narkaus, Deimanto Narkevičiaus, Vytauto Kumžos ir Pauliaus Makausko kūrinius.
Parodą papildys Mišos Skalskio paskolintas videokūrinys „Honey for Blood“, o per parodos pristatymą bus rodomas specialiai parodai adaptuotas menininkų dueto Liudmila sukurtas muzikinis performansas.
Ekspozicijoje pristatomi menininkai: Robertas Antinis, Neil Beloufa, Tomas Daukša, Indrikis Gelzis, Zuza Golinska, Hugh Hayden, Zhang Huan, Audrius Janušonis, Matas Janušonis, Rūta Jusionytė, Geistė Kinčinaitytė, Vytautas Kumža, Jacques Lipchitz, Vitas Luckus, Paulius Makauskas, Emmanuel Mané-Katz, Deimantas Narkevičius, Robertas Narkus, Mindaugas Navakas, Marc Petit, Gabriele de Santis, Andres Serrano, Erwin Wurm.
Kuratorius – Valentinas Klimašauskas.
Architektūra – „IMPLMNT architects“, grafinis dizainas – Vilius Dringelis.