ARTVILNIUS’2022
KUNSTKAMERA
Simona Skaisgirė
Meno rinkos agentūra
Pranas Lapė
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė
Viktoras Paukštelis
Indrė Ercmonaitė
Pranas Gailius
Sergejus Gračiovas
Antanas Jasenka
Romualdas Lankauskas
Kazys Daugėla
Daugėla Kazys
Ercmonaitė Indrė
Gailius Pranas
Gračiovas Sergejus
Jasenka Antanas
Lankauskas Romualdas
Lapė Pranas
Maslauskaitė-Mažylienė Sigita
Mončys Antanas
Paukštelis Viktoras
Galerija „Kunstkamera“ savo veiklą pradėjo 2010 m., kai Meno rinkos agentūra (kuri taip pat organizuoja Vilniaus Aukcioną) įsikėlė į dabartines patalpas Ligoninės g. 4, Vilniuje. Dažnas klausia, ką reiškia žodis „Kunstkamera“, arba pastebi, kad šis žodis jiems asocijuojasi su garsiąja Petro I įsteigta Kunstkamera Sankt Peterburge. Iš tiesų, šis vokiškas terminas reiškia tam tikrą reiškinį – meno, kolekcijų (ne tik meno, bet ir archeologinių, istorinių, gamtos) rinkinių kabinetą dvare ar rūmuose, kuris davė pradžią muziejams, yra savotiškas jų prototipas. Mūsų galerija nėra muziejus, tačiau tokiu pavadinimu užsikeliame kartelę rodyti tokias parodas, kuriose eksponuojami kūriniai nepadarytų gėdos muziejinėms erdvėms, o antra vertus, įprasminame faktą, kad mes daugiausiai dirbame ne su menininkais tiesiogiai, o su kolekcionieriais ar menininkų kūrybinio palikimo paveldėtojais. Nors teisingumo dėlei turime pasakyti, kad yra keletas šiuolaikinių autorių, su kuriais dirbame tiesiogiai ir sistemiškai, tačiau vis dėlto pagrindinė linija – tai tokių autorių, kurie „nutolę laike ar erdvėje“ pristatymas. Galima išskirti kelias galerijos „Kunstkamera“ darbo kryptis.
Visų pirma, bene daugiausiai dirbame su išeivijos autoriais: reguliariai pristatome Prano Gailiaus, Antano Mončio, Prano Lapės kūrybą, surengėme Žibunto Mikšio, Vladislovo Žiliaus, Romo Viesulo, Leono Urbono, Telesforo Valiaus, Antano Tamošaičio parodas. Bene sudėtingiausias projektas šioje darbo su išeivija srityje buvo grupinės išeivijos dailininkų parodos „Pasitraukimai. Abstrakcija išeivijos dailėje“ (2013) surengimas, kurioje buvo pristatyti 17-os išeivijos autorių nuo Kanados iki Australijos abstraktaus pobūdžio kūriniai.
Antra sritis, kurią labai mėgstam – tai fotografija. Surengta JAV išeivių Kazio Daugėlos („Kelionė“, 2012, kūrybos retrospektyva, 2019) ir Algimanto Kezio („Architektonika“, 2013) fotografijų parodos, 2013 m. Moldovoje pristatėm 9 Lietuvos fotografijos mokyklos atstovų parodą „Žingsniai“ (pristatyta ir 2014 m. ARTVILNIUS mugėje).
Trečia sritis – tai Lietuvos klasikinė dailė, tiek prieškario, tiek pokario. Paminėtinos prieškarinių darbų Adomo Galdiko („Spalvų odisėja“, 2011), Jono Buračo (2010, drauge išleistas kūrybos albumas), Ramazano Krinicko ir Natalijos Luščinaitės Krinickienės („Iš užmaršties…“ 2012) parodos. Vėlyvesnius autorius pristatė Zenono Varnausko (2011), Rimvido Jankausko–Kampo (2010, drauge išleistas kūrybos albumas), Lino Katino (drauge išleistas kūrybos albumas) parodos, Vinco Kisarausko „Mažieji formatai“ (2011), Sergejaus Gračiovo „Kelionės ir uostai“ (2013), Vitolio Trušio „Sutemų šviesa“ (2014).
Reguliariai rengiame pastelės technikai skirtas parodas, puoselėjame šią pastaruoju metu į užribį nutumtą techniką ir pastele atliktą meną.
Pastaraisiais metais galerija daugiau dėmesio skiria savo tiesiogiai atstovaujamų menininkų – Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės, Romualdo Lankausko bei Viktoro Paukštelio – kūrybos pristatymui.