KETVIRTASIS ARTVILNIUS’13: AMBICINGAS LIETUVOS MENO VEIDAS

birželio 2, 2013

Ketvirtoji Vilniaus meno mugė ARTVILNIUS’13 birželio 26-30 dienomis vėl sukvies kolekcininkus, galerininkus, meno mėgėjus, studentus bei dėstytojus į LITEXPO parodų ir kongresų centrą. 

Šiuo metu tai – didžiausias šiuolaikiniam menui skirtas renginys Lietuvoje; vieta, kur galima palaikyti ranką ant šiuolaikinio meno pulso, pažiūrėti, kuo gyvena ir kokius menininkus pristatinėja galerijos, palyginti lietuvių galerijas su kitų šalių institucijomis ir, be abejo, įsigyti kūrinių. Kai kam tai – proga papildyti savo kolekcijas, kai kam galbūt – pradėti jas kaupti. Ir visiems, be abejonės – patenkinti smalsumą.

ARTVILNIUS vadovė Diana Stomienė sako: „ši mugė – svarbi Lietuvai kultūrinė industrija, plečianti Baltijos regiono meno rinką, didinanti turistų ir užsienio svečių srautus. Tikime, kad ateityje ARTVILNIUS padės Lietuvai sukurti didelę pridėtinę ekonominę ir kultūrinę vertę, kadangi Vidurio Europoje analogų šiai mugei nėra“.

Ketvirtąjį kartą mugėje ARTVILNIUS’13 dalyvauja 50 galerijų iš 11 pasaulio šalių: 36 galerijos iš Lietuvos ir 14 užsienio galerijų. Šalių panorama plati: savo menininkus pristato galerijos iš Danijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Lenkijos, Vokietijos, Ukrainos, Baltarusijos, Portugalijos, Latvijos. Bus galima matyti jau pažįstamus autorius ir galerijas ir, be abejonės, išvysti naujų pavadinimų bei vardų. Galerijas atrinko komisija, kurią sudarė tapytojas Algirdas Griškevičius, menotyrininkė, LDS leidyklos vadovė dr. Danutė Zovienė, LMGA prezidentė, ARTVILNIUS vadovė Diana Stomienė, menotyrininkai Ernestas Parulskis ir Sonata Baliuckaitė.

Kaip teigia atrankos komisijos narė dr. Danutė Zovienė, „ši mugė jau turi savo strategiją ir vertę. Besiformuojanti Lietuvos ir Baltijos regiono meno rinka pirmiausiai turėtų įvertinti tuos turtus, kurie nepelnytai lieka valstybės akiračio užribyje – ne paslaptis, jog dėl nepalankios ekonominės šalies situacijos muziejų fondai vangiai papildomi XX–XXI a. sandūros bei nūdienio laiko kūriniais. Todėl kaupti profesionalaus meno rinkinius vis labiau ima privatūs kolekcininkai, kuriems ši mugė suteikia unikalią galimybę.“

Be to, greta įprastinės veiklos mugė siūlo ir paraleliai vykstančių renginių programą. ARTVILNIUS’13 metu vyks žymiam lietuvių tapytojui Augustinui Savickui skirta konferencija, diskusija „Meno teisė Lietuvoje: problemos iššūkiai, sprendimai“, kurią moderuos Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Makselienė, renginius siūlys ir svečių galerijos. LDS leidykla pristatys knygą apie dailininką Rimą Bičiūną, VDU dailės galerija „101“ kvies fotosesijai. Aktyviai dalyvauja ir jaunieji autoriai: visomis mugės dienomis bus rodomi VDA Fotografijos ir medijos meno katedros studentų kūriniai, iš viso bus galima pamatyti 16-os menininkų videofilmus, o dviejų specialių seansų metu ir susitikti su jaunais kūrėjais.

Atskirai bus rodoma Juozo Matonio ir Vytauto Damaševičiaus dokumentinių filmų programa „Menininkų portretai“ ir pristatomas naujas J. Matonio ir Vytauto Damaševičiaus filmas „Vladas Karatajus“. Bus pristatyta mugės mecenatų RAIDLA LEJINS&NORCOUS korporatyvinė kolekcija, rodomi Vytauto Pakalnio tapybos darbai. Specialiai mugės metu suformuotoje skulptūrų ir instaliacijų parodoje „Takas“ bus galima pamatyti Vlado Urbonavičiaus, Kęstučio Svirnelio, Martyno Martišiaus, Mindaugo Tendziagolskio, Mariaus Skudžinsko, Andriaus Ermino, Nerijaus Ermino, Algio Kasparavičiaus, Andriaus Petkaus, Rafal Piesliak kūrinius.

Prie paralelinių renginių svarbu paminėti ir edukacinę programą: joje dalyvauja VDA Fotografijos ir medijos meno katedra, FMMK studentai, VGTU Architektūros fakulteto Meninio ugdymo centras su kūrybinėmis dirbtuvėmis, Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija, kurios erdvėje kūrybines dirbtuves ves dailininkės Jūratė Stauskaitė bei Rūta Katiliūtė, vyks kūrybinė laboratorija „Mažosios erdvės. Kambarių labirintas“.

Anot menotyrininko Ernesto Parulskio, „mugę jau galima vadinti sėkmingu projektu. Praėjusiais metais jos apyvarta viršijo pusę milijono litų (tiesioginė finansinė išraiška, o kur dar sunkiai išmatuojama kontaktų vertė). Tai yra ir verslo projektas, ir, kas gerokai svarbiau bei įdomiau – kūrybinių idėjų platforma. Vilniaus mugės kūrybinis laboratoriškumas yra gana konservatyvus. Bet praėjusių mugių patirtis rodo, kad Vilniuje formuojasi specifinis, novatoriškas konservatyvumas. Mugės rengėjai ir dalyviai jau kelintus metus iš eilės atliepia pasaulinių mugių naujausias, bet tylias tendencijas, priimtinas ir žiūrovams, ir pirkėjams.“

Ketvirtoji Vilniaus meno mugė pristato ambicingą ir intensyvią programą. Didelio masto renginys, skirtas turistams ir kolekcininkams, studentams ir meno mėgėjams iš Lietuvos ir užsienio, siekia parodyti besiformuojančias regioninės meno rinkos tradicijas, kurios, kaip tikisi organizatoriai, bus tęsiamos ir toliau.