For what was I created

Perdirbinio metodais grįsta instaliacija kviečia žiūrovą apmąstyti kiemo estetikos bei gyvenomosios erdvės vs industrinių išspjovų urbanistinėje aplinkoje portretus. Personifikuoti skulptūriniai objektai įasmenina save bei fikcinius šių daiktų sąvininkus.

Kūrinys grįžtamojo ryšio principu klausia kūrėjo kokiu tikslu jis buvo sukurtas, taip iškeldamas menininko sąntykio su meno paskirties dilemą. Galbūt kūrinys, įgavęs autonomiją, pats šaiposi iš autoriaus? Motyvacija tapusi pataloginio kaupimo paralelė vedama tarp sukurto meno pritaikymo bei intuityvaus daiktų kaupimo kužda apie ready-made tradicijos užuomazgas.

Šioje instaliacijoje kaupimas tampa saviraiškos priemone ar meno kaip pasakojimo kūrimo įrankiu. Kūrinio pavadinimas nukelia į meta – realybę, kurioje medžiagos taktiliškumas ir turinys prieštarauja vienas kitam, o žiūrovas gauna tik žvilgsnį į kriptišką būvį, keliantį vidinį konfliktą.

Rankų darbas tampa meilės išraiškos forma sukurtam daiktui be paskirties.