„Autoportretai mąstantys apie išvirkščią vamzdį“ Self-portrets wondering about a pipe

Pastaruoju metu dirbu su autoportretu , tai klasikinis, bet mano kūryboje netyrinėtas žanras. Skulptūra įkvėpta meno istorijos atspindžių: Graikiškos kolonos ir portreto kombinacija. Kolonos esmė yra jos proporcija, jos aukščio ir pločio santykis tiesiogiai surištas su žmogaus proporcijomis. Vienos kolonos atspindi moters kūną, kitos buvo sukonstruotos atspindėti vyrišką pradą. Šioje instaliacijoje aš savo veido proporcijas išmėginu graikiško idealo kontekste. Kita vertus šiuolaikybėje „kolonos“ nebėra, nebėra vieno aiškaus etalono į ką lygiuotis, todėl ir kolona mano kūrinyje suvulgarėja iki tiesiog supjaustyto ir išvirkščiai suvirinto geležinio vamzdžio.