OCTA:1 | MONO.PRELUDE. Koncertas 15-kai DC variklių

Kūrinys nagrinėja ryšį tarp organinės ir neorganinės kilmės objektų bei kvestionuoja mechaninio objekto pranašumą ir patvarumą prieš biologinį kūną. Instaliacijoje kuriamas utopinis siužetas, kai žmogaus arba organinio darinio funkciją perima mechaninis objektas. Koncerto metafora yra naudojama perteikti ir pabrėžti skirtumui, esančiam tarp šių skirtingos kilmės objektų – koncerto veiksmas siejamas su žmogumi, muzikantu, kuriam kaip ir kiekvienam organiniam kūnui yra būdingas baigtumas (gyvenimo ciklas). Skirtingai nei organinis darinys, mechaninės sistemos pasižymi galimybe atlikti repetitivių veiksmų grandines, o jų baigtumas siejamas ne su genetiniu kodu, bet gedimo galimybe. Savo medžiagų struktūra jos taip pat gali būti atsparesnės aplinkos veiksniams. Kūrinio ašimi tampa biologinio ir mechaninio darinio skirtumai. Kuris išliks ilgiau – žmogus ar mechaninės sistemos kinetikos pagalba sukuriančios judėjimą ir garsą.