Pervasive Persistence of The Homesick

Šiurkštus betono paviršius nuneša mane į gūdžius minčių užkaborius. Gelžbetonio panelių daugiabučiai, aukštaūgiai fabrikų kaminai, plytos, angarai, geležinkelio bėgiai nutįsę iš milžiniško cemento fabriko, visi šie vaizdiniai man primena namus. Miesto rajonas, kuriame aš užaugau ir praleidau didžiąją dalį savo vaikystės, mintyse išnyra kaip neapčiuopiama svajinga vizija. Net šiandien, grįžus namo, žvelgiu pro vaikystės prisiminimus menantį buto langą į pilką monolitinį horizontą. Norėčiau ap kabinti šiuos, rodos, nepajudinamus, šaltus pastatus. Norėčiau apčiuopti tą nesugaunamą ilgesį, nepasiekiamos atminties tolį.