Mykola Bilousas 

Mykola Bilousas gimė 1956 metais, gyvena ir kuria Kyjive. Su menininko kūryba Lietuvoje buvo galima ne kartą susipažinti tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“, 2013 metais menininkas buvo išrinktas geriausiu mugės užsienio menininku. 2015-aisiais Vilniuje per dvi vietas, Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ ir galerijoje „Meno niša“, visus kvietė asmeninė M. Bilouso paroda „Tik spalva“. Menininko darbai yra Lietuvos, Latvijos, Ukrainos ir kitų užsienio šalių kolekcijose.

M. Bilousas – pomedijinio meno atstovas, savo tapyba dažnai sugrąžinantis kino filmų kadrus, kuriuos kino operatoriai jau buvo „pasiskolinę“ iš tapybos klasikų. Menininko paveikslai iš pirmo žvilgsnio atrodo kupini gyvenimo džiaugsmo. Žiūrovą jie patraukia ryškiais dekoratyviais spalviniais deriniais ir skambiais ritmais. Tačiau šis pirmas įspūdis greitai išsisklaido. Atidžiai pažvelgus, abstrakčios kompozicijos, pasirodo, yra daugiafigūrės, o džiugesį pakeičia nerimo būsena.

Ukrainietis menininkas, savo originalaus spalvų derinimo metodo inversijos būdu išradėjas. Tačiau inversija, spalvų kaita vyksta pagal tam tikrus dėsnius. Pirmasis iš jų – „pagrindinio tono“ (trijų pagrindinių spalvų – raudonos, mėlynos ir geltonos – mišinio) naudojimas, antrasis – plonas atvirų spalvų sluoksnio užtepimas taikant komplementarumo principą – pagrindinių ir papildomų spalvų, kurios yra priešingos, sujungimą. Šiuos dėsnius sukūrė Bauhaus mokyklos teoretikai.

Bilousas naudoja pagrindinį toną kaip šešėlį, o spalvos yra šviesa. Jis dirba atviromis spalvomis. Juoda spalva simbolizuoja tik orą, kuris visiškai neįtraukiamas į pagrindinę kompoziciją. Susidaro įspūdis, kad herojų figūros ryškiai apšviestos nakties šviesa, arba – teatro scenos būsena, kai fonas panardintas į tamsą. Paveikslo siužetas dailininkui yra antraeilis, palyginti su spalvine raiška. Čia derinamos atviros spalvos be atspalvių.

Reljefo ir plokštumos derinys, pasak autoriaus, sujungia dvi erdves – skulptūrinę ir optinę, todėl kūriniai yra kartu plokšti ir tūriniai. Šis formalus sprendimas yra absoliučiai originalus ir turi kiek kitokią semantinę seriją nei pati drobės siužeto linija. Pagrindinę reikšmę turi masyvų ir spalvų išdėstymas. Mykola Bilousas yra postmedijinis menininkas, savo tapyboje dažnai atgaivinantis kino kadrus, kuriuos kino operatoriai pasiskolino iš tapybos klasikų.

Gimė 1956 m. kovo 31 d.  Lesovyčių kaime, Kyjivo rajone.

1982 m. – baigė Samokyšos Krymo dailės koledžą.

1983 m. – stažavosi Halės meno ir dizaino universitete Vokietijoje.

1987 m. – baigė Charkivo meno ir pramonės institutą.

1988-1996 m. – dėstė meną Jurijaus Kondratiuko Poltavos nacionalinio technikos universiteto Architektūrinės aplinkos dizaino katedroje, Meninės keramikos katedroje.

Nuo 2007 m. yra TSEKH galerijos rezidentas.

Menininko kūrinių yra Ukrainos nacionalinio meno muziejaus, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Brazilijos, Turkijos, Lietuvos, Latvijos, JAV, Bahreino, Didžiosios Britanijos, Rusijos ir Ukrainos miestų galerijų ir privačiose kolekcijose.