Dana Kavelina
Vienas svarbiausių šio darbo šaltinių – anoniminis penkių valandų trukmės dokumentinis filmas „Stebėti karą“ (2018), kuris pats savaime yra rastų kadrų kino kūrinys. Taigi „Laiškas karveliui“ yra antrojo laipsnio meninė mėgėjiškos filmuotos medžiagos, nufilmuotos per karą Ukrainos Donbaso regione, apropriacija, sujungta į siurrealistinį antikarinį filmą-eilėraštį. Karo vaizdo įrašai persipina su pačios Kavelinos sukurtais animaciniais segmentais, inscenizuotomis mizanscenomis ir archyvine medžiaga apie Donbasą iš XX a. ketvirtojo dešimtmečio (kai regionas tapo stalinistinės Sovietų Sąjungos industrializacijos ir įnirtingos klasių kovos židiniu).
Filmo centre – tikras eilėraštis: monologas, sakomas už ekrano, kurio autorė yra pati Kavelina. Šiame kūrinyje telpa daugybė traumų, nuoskaudų, siaubų, sapnų ir haliucinacijų, užgriuvusių Donbaso regioną nuo 2014 m., kai į jį įsiveržė Rusija. Vis dėlto nemažai šios gausybės elementų atsirado dar gerokai prieš prasidedant karui.
Dana Kavelina (g. 1995 m., Melitopolyje, Ukrainoje) yra menininkė ir režisierė. Ji dirba su tekstu, tapyba, grafika, vaizdo įrašais ir instaliacijomis, kuria animacinius filmus, kuriuose tyrinėja asmenines ir istorines traumas, pažeidžiamumą ir karo suvokimą ne pagal pagrindinius naratyvus.
Dana Kavelina, Laiškas karveliui
Video
20’55min
2020