Goda Palekaitė

Avenue Adolphe Buyl 78 1059 Briuselis, Belgija palekaite@yahoo.com Instagram: goda_palekaite
Direktorius (-ė):
Goda Palekaitė ir Adrijana Gvozdenovic
Stendas: 4 salė
„ArtVilnius’22“ pristatomi menininkai:
Adrijana Gvozdenović
Goda Palekaitė

Godos Palekaitės ir Adrijanos Gvozdenović video „Antropomorfinės bėdos“ kalba apie žmogaus ir gyvūno susidūrimą. Susidūrę gyvūno ir žmogaus žvilgsniai yra pasmerkti tarpusavio nesupratimui, nes jie vienas kitą atpažįsta tik kaip kitą – svetimą, jei ne iš baimės, tuomet iš noro pažaboti. Žymioje 1977 m. esė Kodėl stebėti gyvūnus, John Berger mums primena, kad gyvūną įmanoma prijaukinti, pagauti, nužudyti ar suvalgyti, tačiau niekada neįmanoma suprasti. Yra teorija, teigianti, kad kalba pirmiausia išsivystė tam, kad apibūdintų žmogaus ir gyvūno santykius; panašiai kaip ir menas – pirmieji uolų piešiniai vaizdavo gyvūnus. Jų tylėjimas, bendros kalbos nebuvimas lėmė žmogaus ir gyvūno atstumą ir atskirtį. Arba, kaip kitose kultūrose buvo manoma – jog būtent žmonėms trūksta gebėjimo kalbėtis su gyvūnais ir todėl tie, kurie šį gebėjimą turėjo, buvo laikomi išskirtiniais – kaip Orfėjas, šnekėdavęs su gyvūnais jų kalbomis.

Šis filmas – tai menininkių susidūrimas su mirusiais ir gyvais gyvūnais bei augalais, kaip tam tikra kontempliacijos forma, kur kamera veikia kaip „nesusikalbėjimo prarajos“ veidrodis. Antropomorfinės, antropocentrinės, antropofilinės bėdos – tai mūsų visų, žmonių ir nežmonių bėdos, kurias šis projektas siūlo permąstyti. Kas yra ir kas galėtų būti žmogiška ir nežmogiška? Ir kaip, mąstant per plotmes ir ryšius, galėtų atrodyti politiniai ir istoriniai jų santykiai?

Filmas sukurtas kaip projekto Antropomorfinės bėdos (Anthropomorphic Trouble) dalis, kurį britų šiuolaikinio meno organizacijos „Arts Catalyst“ kvietimu inicijavo Goda Palekaitė, vėliau pasikvietusi prisijungti Juodkalnijos menininkę Adrijaną Gvozdenović. Pasitelkdamos Žemę kaip istorinį ir diskursyvų kūną, besimokydamos iš kosmologijų ir ekologijų, projekto autorės kuria asociatyvaus mąstymo peizažą ir siūlo naują kritišką požiūrį, jungiantį ekologines problemas, geologinius procesus, skirtingas laiko sąvokas, bei sudėtingą ryšį tarp Žemės ir jos gyventojų. Besidalindamos tyrimų, 2019-2021 metais vykdytų skirtingose vietovėse medžiaga, istorijomis, artefaktais ir kūriniais, menininkės siekia sukurti terpę, žiūrovą kviečiančią patirti ir diskutuoti apie antropomorfines bėdas.

Projektą Antropomorfinės bėdos kuravo „Arts Catalyst“ bendradarbiaujant su Delfina Foundation. Pirmą kartą jis buvo pristatytas knygos, šio filmo, instaliacijos, ir performanso formatu Whitechapel galerijoje, Londone, 2021 m. lapkritį.

1