Ukrainos menas „ArtVilnius’22“: kūryba kare yra menininkų ginklas

Ukraina yra svarbus šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius“ partneris nuo pat jos įkūrimo dienų. 2009-aisiais, į pirmąją mugę, atvyko net dešimt meno galerijų iš Ukrainos. „Kiekvienos šalies menininkai turi savo braižą, bet ukrainiečių kūriniai iškart atkreipia dėmesį – talentingi, įdomūs, ryškūs, svarbios temos. 2015 metais, po pirmosios Rusijos aneksijos, norėdami palaikyti ukrainiečių tautą, Ukrainą pirmą kartą pakvietėme tapti ypatingąja mugės viešnia. Lygiai tos pačios intencijos ir šiais metais – Ukraina mugėje dalyvauja ypatingosios viešnios teisėmis“, – teigė šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius“ vadovė Diana Stomienė.

Pasak „ArtVilnius’22“ temą – ekologiją inicijavusio projektų zonos kuratoriaus Valentino Klimašausko, šių metų mugės viešnia – Ukraina plačią ekologijos temą ypač atspindi. „Karo Ukrainos kontekste tapo akivaizdu, kad ekologija nėra vien įsivaizduojamo tvarumo režimo palaikymas ‒ ji taip pat susijusi su kova prieš atvirai ar užslėptai represyvias ir į fiktyvias regresuojančias praeitis linkusias galias ar ideologijas“, – teigia V. Klimašauskas. 

Šiemet į „ArtVilnius’22“ atvyksta šešios ukrainiečių galerijos: nuolatiniai mugės dalyviai „Tsekh“ (Kyjivas | Vilnius), mugėje jau matytos Lvivo „Ya Gallery“, Kyjivo „Art14“ ir „Ra Gallery“, nauji mugės vardai – Kyjivo „Shcherbenko Art Center“ ir Ukrainai šiemet 59-ojoje Venecijos bienalėje atstovaujanti „Naked Room Gallery“. 

Projektų zonoje veiks speciali ekologijai ir Ukrainai skirta videofilmų programa, kurioje rodomi poetiški, kritiški, antikariniai ar kitokie Andro Eradze (Sakartvelas), Danos Kavelinos (Ukraina), Godos Palekaitės (Lietuva) ir Adrijanos Gvozdenović (Juodkalnija), Sashko Protyah (Ukraina), Anastasios Sosunovos (Lietuva), Miglės Vyčinaitės (Lietuva) videokūriniai. Kyjive gyvenantis garsus filmų kūrėjas ir rašytojas Oleksijus Radynskis „ArtVilnius’22“ pristatys savo individualų projektą – vaizdo instaliaciją „Cirkuliacija“, kuriai sukurti trejus metus per traukinio langą filmavo nuolat kintantį Kyjivo peizažą. Geopolitinių procesų fone kintantys miesto vaizdai – užuominos apie šalyje vykstantį karą. 

Venecijos bienalės dalyvė 

„Nuo tada, kai 2018-aisiais įkūrėme savo galeriją, planavome ukrainiečių menininkus parodyti pasauliui. 2022-ieji turėjo būti mūsų proveržio metai: „ArtVilnius“ Lietuvoje ir panašios meno mugės kitose šalyse, Ukrainos paviljonas ir menininko Pavlo Makovo kūryba Venecijos bienalėje. Brutali Rusijos invazija sujaukė viską – ir mūsų darbus, ir kūrybą, ir mūsų gyvenimą, – sako Ukrainos galerijos „The Naked Room“ vienos iš įkūrėjų Maria Lanko ir Lizaveta German. – Vis dėlto, mes judame į priekį, mėgindami įgyvendinti savo planus, juk ant kortos šioje siaubingoje, niokojančioje situacijoje pastatyta kur kas daugiau nei mūsų privačios galerijos sėkmė. Kiekvieną akimirką galvojame apie menininkus ir jų bendruomenę. Jie yra mūsų širdyje, juos pirmiausia turime išsaugoti.“ 

Meno mugėje „ArtVilnius’22“ galerininkės norėtų ne tik pasidalyti panašia energija, kurią jautė kartu su kuratoriumi Borisu Filonenko atidarydami Ukrainos paviljoną Venecijoje, bet ir atrasti įkvėpimo. „Nors Kyjivas vis dar yra galerijos centras, naujos partnerystės Europoje praturtina mūsų veiklą ir mūsų programą“, – teigia į Vilnių pati atvykstanti M. Lanko.

„The Naked Room“ Vilniuje tikisi dėmesio jaunai, šiuo metu Olandijoje gyvenančiai ukrainiečių menininkei Alexandrai Kadzevich. Specialiai „ArtVilnius“ buvo parinktas jos kūrinys – praėjusiais metais sukurti, itin asmeniški darbai, kurių atspirties tašku tapo iš senelio paveldėta senų fotonegatyvų dėžutė. Joje Alexandra ne tik atrado visiškai naują, nežinomą savo šeimos istorijos skyrių, bet ir demonstruoja kitokį požiūrį į tapybą. „The Naked Room“ stende žiūrovai taip pat pamatys keletą itin asmeninių, su šeima susijusių Alexandros daiktų. 

Paslėptos kolekcijos

Ketvirtą kartą „ArtVilnius“ dalyvaujanti „Ya Gallery“ ir jos įkūrėjas, kolekcininkas, parodų kuratorius Pavlo Gudimovas nepaprastai džiaugiasi Lietuvos ir Ukrainos menininkų draugyste, prie kurios jau seniai prisidėjo Lietuvos diplomatai. 

„Situacija Ukrainos rytuose šiandien labai sudėtinga, – pasakoja į „ArtVilnius’22“ pats atvykstantis P. Gudimovas, – Charkovo meno ir dizaino akademija persikėlė į Lvivą, ten pat pasitraukė ir Charkovo architektūros mokykla. Kai kalbame apie Donecko ir Luhansko sritis, ten išvis sudėtinga, daugybė sugriautų kultūros objektų. Odesoje situacija kiek stabilesnė, Dniepre – taip pat. Ukrainos kultūros veikla šiandien koncentruojasi vakarinėje šalies dalyje, Kyjivas pamažu grįžta į buvusį gyvenimą, pradeda veikti galerijos, atidaromos naujos parodos. Muziejai kol kas neveikia arba veikia kaip parodų erdvės, – savo kolekcijas vis dar laiko paslėpę. Dauguma šiuolaikinio meno galerijų taip pat pasitraukė į šalies vakarus arba išvis persikėlė į užsienį. Mūsų galerijos kūriniai perkelti į Lvivą, dalis kolekcijos yra Vilniuje. Galerijos komanda dirba Ukrainoje, mes tik turime galimybę išvykti iš šalies ir eksponuoti menininkus užsienyje.“ 

P. Gudimovui nerimą kelia tai, kad šalis neteko daugybės menininkų, ypač moterų, kurios šiandien dirba ir gyvena saugesnėse vietose, daugiausia – užsienyje. Jų išvykimas nuleido meno lauko kraują, kuratorius neabejoja, kad jo šalies kultūros sritis dar ilgai jaus pasekmes ir turės įdėti daug jėgų, kad susigrąžintų meno kūrėjus į gimtinę. 

Ukrainos kare šios šalies menininkai turi savo ginklą – kūrybą. P. Gudimovas pasakoja apie savo kuruotą, Lvive surengtą grupinę parodą „Mūzos netyli“. Čia buvo parodyta karo metų menininkų kūryba. Ši paroda sulaukė didžiulio atgarsio užsienyje. „Pasaulyje nebelikę karo meto kūrybos, o mes kalbame apie tai, ką gerai žinome, kas pas mus vyksta, tai – fenomenalu, – sako kuratorius. – Mūsų menininkai labai aktyviai veikia – ir kūrybos, ir politikos, ir visuomenės lauke. Ir vis dėlto jiems labai reikia pagalbos, kad galėtų išgyventi šitą sunkų laiką, kad galėtų skleisti Ukrainos kultūrą ir savo šalies žmonėms, ir atrasti savo vietą pasaulio meno sferoje.“ 

Karo reikmėms atiduota galerija

„ArtVilnius’22“ rengėjai atkurti savo veiklą Lietuvoje pakvietė Kyjivo galeriją „Ra Gallery“. „Vadovas šiandien savo galeriją yra atidavęs karo reikmėms, – pasakoja mugės vadovė D. Stomienė. – Labai svarbu, kad galerijos veikla nenutrūktų, jos menininkai galėtų išgyventi šį sunkų laiką, gautų pasiūlymų eksponuoti savo darbus kitose šalyse, atrastų žmonių, kurie įsigytų jų darbus.“ 

Kyjive įsikūręs „Shcherbenko Art Center“ garsėja tarpdisciplininiais, eksperimentiniais projektais, kurie šiuolaikiniame kontekste kalba apie ekologiją, politiką, feminizmą, konfliktus. Meno mugėje „ArtVilnius’22“ „Shcherbenko Art Center“ pristatys projektą „Laisvės pažadas („The promise of Freedom“), kurio kuratorė – centro įkūrėja Maryna Shcherbenko. 

„ArtVilnius’22“ dalyvaus ir nuolatiniai mugės dalyviai, Kyjive ir Vilniuje savo filialus turinti galerija „Tsekh“, kuri per dvylika veikos metų įgyvendino daugiau kaip 400 asmeninių ir grupinių projektų Ukrainoje ir užsienyje. Mugėje „Tsekh“ pristatys lankytojų jau pamėgtų menininkų Evgeny Merman, Mykola Bilous, Ievgen Petrov, Yaroslav Derkach  ir Rustam Mirzoev kūrinius. „ArtVilnius’15“ galerija „Tsekh“ vertinimo komisijos buvo išrinkta kaip geriausia užsienio galerija.

Svarbi parama menui

„ArtVilnius’22“ projektų zonos kuratorius V. Klimašauskas į šiandien vykstantį karą norėtų žvelgti iš vilties perspektyvos. Jis mano, kad bendras vardiklis, pasakojantis karo tragediją ir žmogaus likimo trapumą, yra būtinas, tačiau taip pat būtina yra viltis ir naujas požiūris, kviečiantis perrašyti ne tik meno, bet ir pasaulio istoriją. 

„Šiemet labai kviečiame „ArtVilnius’22“ palaikyti Ukrainos menininkus, padėti jiems išgyventi šį sunkų laikotarpį, įsigyti ukrainiečių kūrinių, kuriuos vėliau galėsite padovanoti muziejams, palikti ateities kartoms kaip mūsų šalių draugystės ir vienybės simbolį“, – sako „ArtVilnius“ vadovė ir Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė D. Stomienė. 

Mugės organizatoriai taip pat yra labai dėkingi Lietuvos ambasadai Ukrainoje, Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos kultūros institutui ir Lietuvos kultūros atašė Ukrainoje Inai Kniurienei už operatyvią pagalbą organizuojant Ukrainos meno programą „ArtVilnius’22“. 

 

„ArtVilnius’22“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Globoja Vilniaus miesto savivaldybė
Ypatingasis partneris – „Lewben“
Mecenatė – advokatų kontora „Cobalt“