Instaliacija "Nėščia tyla"

Ar mes galime kalbėti apie atminties individualumą? Ar gali būti kas nors labiau efemeriško, perregimo ir laikino nei atmintis? Svarstydami apie tai, kas įvyko, mes nenumaldomai peržengiame laiko linijiškumo ribas. Tad instaliacija „Nėščia tyla“ – kažkas, kas gyvuoja tarp amžinybės ir laikinumo, tarp individualumo ir kolegialumo, tarp lengvumo ir sunkumo. Tai kolektyvinis meditatyvus būvimas, leidžiantis su(p)rasti tylą triukšme tarsi kontrastas skubančiam pasauliui.

„Nėščia tyla“ – ne tik prasmės pripildyta tylos akimirką, tai ažūrinė gyvenimo gija, kurioje it kultūros DNR grandinėje susijungia viena asmenybė ir visos kitos. Matoma instaliacija nėra atributas praeičiai, tai akimirka, kurioje, rodos, sutelpa visos laiko ir būvimo formos. Tarsi perlenktoje laiko stygoje, kurioje vakar, šiandien ir rytoj tėra sąvokos, bet ne realybė.

Šioje kasdienybės dėsniams nepavaldžioje meta-realybėje egzistuoja ne tik kūrėjai bei atlikėjai, tačiau ir pats žiūrovas. Jis tampa ne tiek atminties stebėtoju, kiek gyventoju, praktiškai keliaujančiu ažūrinės atminties lauke, tapdamas šio laiko dalyviu bei veikėju. Tai vos kelios dienos, per kurių akimirką atsiskleidžia laiko cikliškumas, vienas kūnas, kuriame it avilyje telpa ištisas spiečius tam, jog gyvuotų visas aplink esantis pasaulis. Prieš jus – kūnas, it tapybinis laiko kūrinys, prasmės kupina akimirka, kuri gali būti sudėtinga, nepakeliama arba lengva ir perregima vienu metu. „Nėščia tyla“ yra (iš)gyvenimas, kuris kiekvienam apsilankiusiam virsta asmeniniu.

Kūrybinė komanda: Aira Naginevičiūtė, Darius A. Stankevičius, Anna-Marija Adomaitytė, Goda Laurinavičiūtė, Erika Vizbaraitė, Greta Grinevičiūtė, Toby Gunn, Arūnas Adomaitis, Laura Darbutaitė, Dominykas Digimas, Silvija Čižaitė-Rudokienė

Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba
Partneriai: NT Statyba, Montis magia, Layher Baltic